No Comments

Naujovės būsto kreditų rinkoje: kokie pokyčiai laukia nuo liepos

 

Nuo liepos įsigaliosiantis su nekilnojamuoju turtu susijusių paskolų įstatymas žada nemažai pokyčių. Nors dalis jų – kosmetiniai, visgi nemažai klausimų kelia fiksuotųjų palūkanų traktavimas.

Kredito davėjai ar tarpininkai privalės vartotojams pateikti standartinę informaciją apie kreditą ir privalomas kredito sutarčių sąlygas. Taip pat įtvirtintas privalomų kredito sutarčių sąlygų sąrašas (kredito palūkanų dydžio ir/ar rūšies keitimo sąlygos, maržos didinimo ir mažinimo atvejai, su sutarties vykdymu, keitimu, nutraukimu susiję komisiniai atlyginimai ir kt.);

Siekiant, kad kredito gavėjai nepriimtų skubotų sprendimų dėl ilgalaikių įsipareigojimų,  įstatyme numatytas 30 d. laikotarpis iki sutarties pasirašymo, per kurį kredito gavėjas galėtų atidžiai palyginti, apsvarstyti ir įvertinti kredito pasiūlymus bei savo galimybes. Tiesa, kredito gavėjas gali sudaryti kredito sutartį ir per trumpesnį nei kredito davėjo suteiktą apsvarstymo laikotarpį. Be to, per 14 d. nuo sutarties sudarymo kredito gavėjas galės atsisakyti jau sudarytos kredito sutarties;

Įstatyme naujai įtvirtinta, kaip derėtų vadinti būsto kredito palūkanų normas. Fiksuotomis kredito palūkanomis būtų laikomos tik tos, kurios nebus keičiamos visą kredito sutarties laikotarpį;

Griežtesnės nei iki šiol nuostatos bus taikomos ne tik gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintoms kredito sutartims, sudaromoms su būsto kreditų ėmėjais, bet ir kitoms kredito sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto hipoteka, nepriklausomai nuo įkeisto nekilnojamojo turto paskirties. Nauji reikalavimų nebus taikomi tik pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą sudaromoms kredito sutartims;

Fiziniai asmenys, skolinantys asmenines lėšas per tarpusavio skolinimo platformas, galės per šias platformas teikti ir šio įstatymo reguliuojamus kreditus. Tokio tarpusavio skolinimo operatoriams nustatomi atskiri reputacijos, žinių, įstatinio kapitalo reikalavimai bei apriboti skolinamų lėšų dydžiai;

Kredito davėjai ar tarpininkai negalės reikalauti, kad vartotojas, sudarydamas būsto kredito sutartį kartu įsipareigotų naudotis kitais finansiniais produktais ar paslaugomis. Išimtys: įkeisto turto draudimas ir reikalavimas turėti riboto naudojimo mokėjimo sąskaitą;

Įstatyme įtvirtinta kredito gavėjo teisė grąžinti visą ar dalį kredito anksčiau laiko, taip atitinkama dalimi sumažinant savo įsipareigojimus. Numatoma, kad tokiais atvejais kredito davėjas gali prašyti kompensacijos, kuri negalės viršyti 3% anksčiau nustatyto termino grąžinamos kredito sumos;

Kredito davėjas gali vartotojui nustatyti ir taikyti netesybas už įsipareigojimų nevykdymą, tačiau jų dydis negalės viršyti 0,05% pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokių kitų netesybų ar mokėjimų už sutarties nevykdymą kredito davėjas negalės taikyti;

Numatyta „kredito atostogų“ galimybę, t. y. išimtinėmis aplinkybėmis (kredito gavėjui nutraukus santuoką, mirus sutuoktiniui, tapus bedarbiu ar kredito gavėją pripažinus nedarbingu ar iš dalies darbingu ir dėl to sumažėjus jo pajamoms, kai kredito gavėjas nebetenkina priežiūros institucijos nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų), atidėti įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą ne ilgesniam negu 3 mėn. laikotarpiui. Kredito davėjai taip pat skatinami bendradarbiauti su finansinių sunkumų turinčiais kredito gavėjais ir ieškoti bendrų abiem pusėms priimtinų sprendimų.

Šis įstatymas perkelia į Lietuvos teisę europinę direktyvą ir yra skirtas reguliavimui būsto kreditavimo srityje griežtinti, kaip nurodo Joana Baublytė-Kulvietė, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partnerė. Ji vertina, kad nekilnojamuoju turtu užtikrintam kreditui buvo pritaikyti panašūs principai, kurie iki šiol buvo taikomi vartojimo kreditui. Pasak p. Baublytės-Kulvietės, tam tikros griežtesnės nuostatos yra perteklinės.

„Įstatymas numato bendrą 44 dienų terminą, per kurį vartotojas galės spręsti dėl kredito sutarties sąlygų priimtinumo – 30 dienų numatyta privalomam pasiūlymo apsvarstymui, per kurį kredito pasiūlymas turės likti nekintamas; per papildomas 14 dienų nuo kredito sutarties sudarymo vartotojas galės pasinaudoti teise atsisakyti sutarties. Direktyva įpareigoja nustatyti tik 7 dienų terminą“, – komentuoja advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partnerė.

Stiprina apsaugą

Naujosios nuostatos nuo liepos turėtų sustiprinti būsto paskolą imančių žmonių interesų apsaugą, didinti finansinį raštingumą, plačiau ir išsamiau supažindinti juos su galimais padariniais prisiėmus ilgalaikius įsipareigojimus, aiškina Vaidas Žagūnis, SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovas. Jis pabrėžia, kad nemažą dalį nuostatų bankai jau taiko.

„Pavyzdžiui, teisė grąžinti kreditą pirma laiko, standartinės informacijos teikimas klientams palyginti skirtingus pasiūlymus“, – sako p. Žagūnis.

Pasak SEB valdybos nario, bankas baigia peržiūrėti būsto kredito teikimo procesą ir atitinkamai atlieka korekcijas.

Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė, dalį pakeitimų vadina jau dabar galiojančios praktikos rinkoje formalizavimu ir suvienodinimu.

„Kita vertus, atsiranda ir naujų reikalavimų, prie kurių bankams teks prisitaikyti, pavyzdžiui, standartizuotos informacijos apie būsto paskolas ar vartojimo paskolas, kurių paskirtis būstui įsigyti, pateikimas. Taip pat reikalavimai priešlaikiniam paskolos grąžinimui ir klientų, gaunančių pajamas kita valiuta nei eurai ar gyvenančių užsienyje, finansavimui“, – sako p. Gumuliauskienė.

Kaip komentuoja p. Baublytė-Kulvietė, direktyvos įsigaliojimas Lietuvoje gali paveikti nebankinius NT paskolų finansuotojus. „Iki šiol veikę nekilnojamojo turto finansuotojai taps reguliuojami ir turės taikyti atsakingojo skolinimo nuostatas. Ne visiems tai bus priimtina, tad dėl įgyvendinimo ši rinka galimai trauksis“, – mano kontoros „Ellex Valiunas“ partnerė.

Didžiausios aistros

Marius Jansonas, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas, vertina, kad į lietuvišką teisinę bazę perkeltos europinės direktyvos nuostatos turės minimalią įtaką būsto paskolų rinkai ir kliento derybų galioms tariantis su banku dėl finansavimo.

Tačiau tai, kas aktualiausia rinkos dalyviams, yra nuostatos dėl fiksuotųjų palūkanų. Įstatymas nustato, kad fiksuotąja kredito palūkanų norma laikoma tik tokia norma, kuri nėra keičiama visą kredito sutarties galiojimo laikotarpį. Kaip teigia p. Baublytė-Kulvietė, įstatymu įtvirtintas naujas fiksuotųjų palūkanų apibrėžimas taip pat kelia klausimų.

„Iki šiol fiksuotosios palūkanos buvo suprantamos kaip palūkanos, kurių dydis užfiksuojamas konkrečiam terminui, kuris yra ilgesnis nei kintamųjų palūkanų atveju, tačiau trumpesnis nei visas kredito sutarties terminas. Pagal įstatymą fiksuotosios palūkanos turės būti suprantamos kaip konkretus palūkanų dydis, kuris negalės kisti visą kredito sutarties galiojimo laikotarpį, o šis gali trukti iki 30 metų“, – aiškina „Ellex Valiunas“ partnerė.

Nuostata, kad fiksuotosiomis galima vadinti tik visą laikotarpį galiojančias fiksuotąsias palūkanas, buvo sulaukusi bankų kritikos.

„Gali būti tokia grėsmė, kad pradžioje bankai gali iš viso nebefiksuoti po šito įstatymo, kol nusistovės rinkos. Taigi stebėsime, ką jie ruošiasi daryti. Dabar jie drąsiai fiksuoja, bet tik 5 metams, šiandienėms sutartims“, – sako Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas.

„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė priduria, kad visam paskolos laikotarpiui užfiksuotos palūkanos „mūsų rinkoje praktiškai neegzistavo“.

„Šis pakeitimas suvienodina tik rinkoje naudojamus palūkanų apibrėžimo terminus, tad įtakos finansavimo sąlygoms neturėtų būti. Įsigaliojus direktyvą įgyvendinančiam įstatymui, klientai ir toliau turės galimybę rinktis palūkanas, kintančias kas 6 mėnesius arba rečiau“, – teigia p. Gumuliauskienė.

SEB bankas rado išeitį. Ponas Žagūnis kalba, kad besiskolinantieji iš SEB banko šalia kintamųjų – 3, 6 ar 12 mėnesių – palūkanų galės ir toliau rinktis fiksuotąsias.

„Fiksuotoji nesikeis visą kredito sutarties galiojimo laikotarpį, tačiau ją bus galima rinktis tik tuo atveju, jei klientas skolinsis ne ilgesniam nei 10 metų terminui, – aiškina p. Žagūnis. – Kaip rodo banko statistika, dauguma paskolos gavėjų renkasi kintamąsias kredito palūkanų normas.“

3% bauda

Be to, bankai negalės reikalauti didesnės nei 3% kompensacijos už išankstinį kredito ar jo dalies grąžinimą.

„Praktiškai 80% teismų (bylų – VŽ) visada būdavo problema dėl fiksuotųjų palūkanų, nes žmonės nepasidomėdavo, kokios bus taikomos baudos, jeigu sugalvos nutraukti fiksuotųjų palūkanų sutartį, pavyzdžiui, grąžinant visą kreditą, keičiant iš fiksuotųjų palūkanų į kintamąsias, keičiant laikotarpį ir taip toliau“, – aiškina p. Jansonas.

Kaip nurodo pašnekovas, bankai lig šiol taikydavo „labai dideles baudas už fiksuotąsias palūkanas“.

„Įsivaizduokite, kad bankas galėdavo sau leisti už 1 metų fiksuotųjų palūkanų nutraukimą imti iš žmogaus 6% baudą už metus. Jeigu žmogus parduoda už 100.000 Eur paskolos likutį butą, pavyzdžiui, norėdamas pakeisti į geresnį, bankas galėdavo pareikalauti iš jo susimokėti iki 18.000 Eur baudą, jeigu iki fiksuotųjų palūkanų pabaigos dar likę 3 metai. O dabar šitoje direktyvoje didelis pliusas, kad bauda galės būti ne daugiau nei 3% kredito likučio, – dėsto p. Jansonas. – Galėsite fiksuoti visiems 30 metų, jei norėsite refinansuoti kitame banke ar grąžinti visus pinigus bankui. Dabar yra aišku, kad didesnės kaip 3% baudos bankas jau nebegalės taikyti.“

Piktnaudžiavimas fiksuotosiomis

Jis priduria, jog tarp besiskolinančiųjų paplitęs įsitikinimas, kad skolintis fiksuotosiomis palūkanomis yra „saugu ir gerai“, tačiau ne visuomet iki galo įvertinama, kas laukia po 5 metų.

„Turime tokią patirtį, kad, pavyzdžiui, žmonės fiksavo palūkanas, pavyzdžiui, su kokiais 3–4%. Po 5 metų vyksta perfiksavimas. Bankas paima ir, pavyzdžiui, užfiksuoja su 6% arba 5%, ir jūs nieko negalite padaryti. Jeigu nepatinka, eikite į kitą banką. Bet jeigu jūsų turto vertė per krizę nukrito smarkiai, į kitą banką eiti negalite – joks kitas bankas nepriims, nes turto vertė mažesnė už pasiskolintą sumą. Bankai, tai žinodami, piktnaudžiaudavo tais dalykais“, – aiškina p. Jansonas.

Pasak asociacijos vadovo, kredito unijose pasitaiko praktika taikyti visam laikotarpiui fiksuotąsias palūkanas.

„Jos fiksuoja su 5–6%, ir viskas. Uždeda baudą tik 1–2%, jeigu žmogus norėtų refinansuotis“, – aiškina pašnekovas.

Naujoms sutartims

Nauji nuostatai galios po liepos sudarytoms būsto paskolų sutartims, tačiau esama išimčių, su kuriomis susidurs kiekvienas, nusprendęs pakoreguoti savo kredito sutartį, sudarytą anksčiau.

„Naujasis įstatymas nebus taikomas kredito sutartims, sudarytoms iki 2017 liepos 1 d., išskyrus tuos atvejus, jei bus keičiamos esminės sutarties sąlygos, ir išskyrus kelias nuostatas dėl išankstinio grąžinimo, kredito įmokų „atostogų“, informavimo apie palūkanų normų pasikeitimus, kitko – šios įstatymo nuostatos galios ir esamiems būsto paskolos gavėjams“, – aiškina p. Žagūnis.

Kiti pakeitimai

3 mėnesių kredito atostogas, laikotarpį, per kurį, paskolos gavėjui neatsiskaitant, bankas negali nutraukti sutarties, p. Jansonas vadina pasityčiojimu. Tokios atostogos buvo, pasak jo, taikomos bankų ir iki šiol.

„Galėjo mūsų Lietuvos bankas viską sutvarkyti ir padaryti bent 6 ar 9 mėnesių, ką galima pavadinti kredito atostogomis. Juk nėra taip, kad tu visko nemokėsi, palūkanas vis tiek teks sumokėti. Tikėjomės pagerinimo, kad šeimos galėtų ramiau jaustis pasiėmusios paskolą ar gimus vaikui. Lietuvos bankas stojo į bankų pusę ir padarė 3 mėnesius“, – komentuoja Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas.

Įvedamus 14 dienų persigalvojimo ir 30 dienų apsvarstymo laikotarpius p. Jansonas vadina labiau kosmetiniu remontu, iš esmės nepakeisiančiu besiskolinančiojo ir banko galios svarstyklių padėties.

„Buto pirkti nesugalvojote ryte atsikėlęs. Apie tai mąstoma pusę metų ar kelis mėnesius, ir jau kad persigalvosite, kai palikote rankpinigius, sumokėjote notarams. Gerai, kad tai yra, bet tai niekinis dalykas. Mano praktikoje nė vieno nebuvo žmogaus, kad pasirašytų sutartį, o po savaitės persigalvotų“, – vertina p. Jansonas.

Kritikuoja nuostatus

Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas kritikuoja atsakingo skolinimo nuostatus, kurie maksimalią besiskolinančiojo mėnesinę kreditų grąžinimo ir palūkanų įmokų sumą apriboja iki ne daugiau kaip 40% mėnesio pajamų. Ponas Jansonas teigia, kad tokia įsiskolinimo rizika prisidėjo prie būsto kainų augimo.

„Galėjo apriboti, kad šeima daugiausia galėtų skolai skirti 20–30%, jeigu pajamos geros. Jei šeima uždirba 2.000 Eur, tai 40% yra 800 Eur. Jei nors vienas praranda darbą, viskas – užprogramuotas kredito sutarties nutraukimas. Visi, kas studijuoja finansus, supranta, kad gyvenamajam būstui – nuomai arba paskolai – negalima skirti daugiau kaip 20% pajamų“, – kritikuoja p. Jansonas.

Balandį Lietuvos bankas atnaujino atsakingo skolinimo nuostatus, kuriais, kaip teigia rinkos prižiūrėtojas, „mažinama perteklinio įsiskolinimo rizika“. Nors palikta 40% mėnesinių įsipareigojimų nuo mėnesio pajamų riba, nurodyta, kad „kredito įstaigos privalės patikrinti, ar klientas būtų finansiškai pajėgus atlaikyti galimus palūkanų šuolius. Skaičiavimams turės būti naudojamos faktinės, bet ne mažesnės kaip 5%, palūkanos. Pritaikius šias palūkanas, bendra įsipareigojimams dengti skirta suma turės neviršyti 50% kliento mėnesio pajamų.

„Žmogus ateina į banką, kai jam puikiai sekasi karjeroje ir su pinigais. Bankininkas jam sako, kad tu gali skirti per mėnesį 800 Eur, tad paskola siekia 150.000 Eur. Bet bankininkai labai retai pasako, kad jei vėluosi mokėti, pakelsime tau 1–2% banko maržą, dėl to paskola pabrangs 30.000 Eur ar panašiai. Reikia visuomenę šviesti, kad jie nesirašytų to maksimumo“, – teigia p. Jansonas.

Šaltinis: “Verslo Žinios”
No Comments

Kainų burbulo nėra, bet mokesčio reikia

Apžvelgdami pagrindines mūsų šalies finansų sistemos stabilumui kylančias rizikas, Lietuvos banko atstovai akcentavo, kad būtinas didesnis dėmesys nekilnojamojo turto rinkos šilimui. Pasak Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko, jei situacija nesikeis, galime imti karščiuoti. Todėl pats laikas galvoti apie nekilnojamojo turto mokestį.

„Ekonominė situacija

gerėja, jei kalbėtume apie bankų sektorių – jis juda ta pačia kryptimi, kaip ir ekonomika, bankų pelningumas auga. Klausimas, ar nepradėsime karščiuoti, tuo labiau kad būsto kainų tendencija pernai augo. Identifikuojame dvi rizikas – išorinę (disbalansai nekilnojamojo turto rinkose Šiaurės šalyse) ir vidinę – spartus nekilnojamojo turto rinkos ir kreditavimo augimas Lietuvoje, ar tai neprives prie naujo burbulo“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje svarstė V.Vasiliauskas.

Centrinio banko vertinimu, skolinimo tempas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje ir, jeigu nekilnojamojo turto rinkos ir kreditavimo augimo sparta išliks tokia kaip dabar, ar dar padidės, rizika stabilumui gali išaugti artimiausiu metu.

Kita sisteminio

pobūdžio grėsmė yra jau tam tikrą laiką nepalanki Šiaurės šalių nekilnojamojo turto rinkos raida, per patronuojančiuosius bankus galinti neigiamai atsiliepti mūsų šalies ūkiui. Neigiamų pasekmių Lietuvai gali turėti aukštas ir tebeaugantis Švedijos ir Norvegijos būsto kainų ir gyventojų įsiskolinimo lygis.

Jeigu būsto kainos šiose šalyse staiga ir labai kristų, pagrindinis kanalas, kuriuo pasekmės pasiektų Lietuvą, būtų mažesnis skolinimo mastas mūsų šalyje. Be to, Lietuvoje galėtų brangti paskolos.

„Tikrai nenorėčiau, kad šios spaudos konferencijos pasekmė būtų pasakymas, jog burbulas kyla, – tikrai ne. Situaciją dar kartą vertinsime rudenį“, – sakė V. Vasiliauskas, pasak kurio, šalyje būtina atidžiai išnagrinėti apmokestinimo klausimą. – Lietuvoje didelė problema yra nelygybė. Tradicinė priemonė šiek tiek paspręsti ar palyginti tą nelygybę yra nekilnojamojo turto mokestis. Todėl aš visą laiką sakiau, kad laikas valstybei pagalvoti apie visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Koks tarifas, koks minimumas neapmokestinamas – čia jau kiti dalykai“.

Butų kainos

Apsilankę populiariuose nekilnojamąjį turtą siūlančiuose interneto portaluose matome, kad senesnės statybos (iki 2000 m.) vieno kambario butą Vilniuje vidutiniškai galima įsigyti už 38 000 eurų Vilniuje, 22 000 eurų Kaune ir 29 000 eurų Klaipėdoje. Dviejų kambarių buto kaina sostinėje vidutiniškai siekia apie 66 000 eurų, o Kaune ir Klaipėdoje – atitinkamai 41 000 ir 48 000 eurų.

Naujos statybos vieno kambario buto vidutinė kaina siekia apie 60 000 eurų Vilniuje, 40 000 eurų Kaune ir 35 000 eurų Klaipėdoje. Už dviejų kambarių butą tikimasi gauti vidutiniškai 86 000 eurų sostinėje ir 76 000 eurų Kaune ar Klaipėdoje.

Šaltinis: „Vakaro žinios“

No Comments

Į ką atkreipti dėmesį renkantis sklypą investicijai

Specialistai skelbimus, siūlančius gyvenamosios paskirties sklypus pirkti ne nuosavo individualaus namo statybai, o kaip investiciją, puikiai prisimena dar nuo 2006 ir 2007 metų. Jie neslepia gana kritiško požiūrio į planą pirkti sklypus kaip alternatyvą indėliui ir nieko juose nedarant tiesiog laukti vertės kilimo.

„Kai kuriais atvejais tokie pasiūlymai gali būti tiesiog sandėlio valymas, bandymas surasti nelikvidaus turto pirkėjų, nes nuo centro nutolusių sklypų, skirtų individualių namų statybai, pasiūla aplink didžiuosius miestus yra tikrai didelė“, – kalba Jurgis Šefleris, pats investuojantis į NT ir vedantis apie tai seminarus.

Pasak jo, brangti linkę tik tie sklypai, kurie nuo centro nutolę santykinai nedidelį atstumą, aplink juos jau yra išvystyti gyvenamieji kvartalai arba greta statomi stambūs komerciniai objektai.

„Tačiau jei kalbame apie plyną lauką ir tik perspektyvą jame įsikurti naujam kvartalui, tokius variantus siūlyčiau vertinti labai atsargiai. Daug tokių sklypų metų metus stovi tušti, o jų vertė tik smunka. Gali būti, kad nusipirkę tokį sklypą kaip investiciją skaičiuosite nuostolius, o ne pelną, nes teks mokėti žemės mokestį, šienauti ir prižiūrėti teritoriją, kad negautumėte baudų už nepriežiūrą, o visa tai kainuoja“, – sako p. Šefleris.

Sauliaus Vagonio, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo, nuomone, nekilnojamojo turto rinkoje visada reikia atsargiai žiūrėti į investicijas, kurių grąža paremta vien tik numanomu turto vertės augimu. Šiuo atveju, namų valdų žemės sklypai ir yra toks turtas, kuris, skirtingai nei butai ar komercinės patalpos, negali jų savininkui generuoti nuomos pajamų, todėl visi investuotojo lūkesčiai susiveda tik į turto (žemės) kainų augimo prognozes.

„Kalbant apie žemės sklypų rinką (namų statybai skirtus žemės sklypus) reikia pastebėti, kad šio turto pasiūla ne tik Vilniaus mieste ir apylinkėse, bet ir kituose Lietuvos didmiesčiuose, yra tikrai didelė, ir gerokai didesnė nei paklausa tokiam turtui, todėl turto pirkėjai šiame segmente tikrai turi iš ko rinktis ir yra gana išrankūs.

Labiausiai turto pirkėjus domina tokie sklypai, kurie yra maksimaliai paruošti namo statybai: t.y., kurie aprūpinti komunikacijomis, turi patogų privažiavimą, yra suformuoti vidiniai kvartaliniai keliai ir bendra infrastruktūra (apšvietimas, aptvėrimas ir kt.). O štai sklypai – „pusgaminiai“ – žemė su nepakeista paskirtimi (pvz., vis dar žemės ūkio paskirties), be patogaus privažiavimo, be infrastruktūros – daug mažiau domina potencialius pirkėjus. Patrauklesni sklypai Vilniuje ir Vilniaus prieigose per pastaruosius du-tris metus brango iki 10-20%. Tačiau gausu ir tokių sklypų, kurie per tą laiką visai nepabrango (būtent tokie neparuošti statyboms sklypai laukuose, be patogių privažiavimų ir be infrastruktūros)“, – teigia p. Vagonis.

Labai svarbu pastebėti, kad žemės sklypų kainos brangimas gali būti nebūtinai susijęs su pačios rinkos pokyčiais, o priklausyti ir nuo kaimynystėje vykstančių procesų.

Šaltinis: “Verslo Žinios”