No Comments

Kainų burbulo nėra, bet mokesčio reikia

Apžvelgdami pagrindines mūsų šalies finansų sistemos stabilumui kylančias rizikas, Lietuvos banko atstovai akcentavo, kad būtinas didesnis dėmesys nekilnojamojo turto rinkos šilimui. Pasak Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko, jei situacija nesikeis, galime imti karščiuoti. Todėl pats laikas galvoti apie nekilnojamojo turto mokestį.

„Ekonominė situacija

gerėja, jei kalbėtume apie bankų sektorių – jis juda ta pačia kryptimi, kaip ir ekonomika, bankų pelningumas auga. Klausimas, ar nepradėsime karščiuoti, tuo labiau kad būsto kainų tendencija pernai augo. Identifikuojame dvi rizikas – išorinę (disbalansai nekilnojamojo turto rinkose Šiaurės šalyse) ir vidinę – spartus nekilnojamojo turto rinkos ir kreditavimo augimas Lietuvoje, ar tai neprives prie naujo burbulo“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje svarstė V.Vasiliauskas.

Centrinio banko vertinimu, skolinimo tempas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje ir, jeigu nekilnojamojo turto rinkos ir kreditavimo augimo sparta išliks tokia kaip dabar, ar dar padidės, rizika stabilumui gali išaugti artimiausiu metu.

Kita sisteminio

pobūdžio grėsmė yra jau tam tikrą laiką nepalanki Šiaurės šalių nekilnojamojo turto rinkos raida, per patronuojančiuosius bankus galinti neigiamai atsiliepti mūsų šalies ūkiui. Neigiamų pasekmių Lietuvai gali turėti aukštas ir tebeaugantis Švedijos ir Norvegijos būsto kainų ir gyventojų įsiskolinimo lygis.

Jeigu būsto kainos šiose šalyse staiga ir labai kristų, pagrindinis kanalas, kuriuo pasekmės pasiektų Lietuvą, būtų mažesnis skolinimo mastas mūsų šalyje. Be to, Lietuvoje galėtų brangti paskolos.

„Tikrai nenorėčiau, kad šios spaudos konferencijos pasekmė būtų pasakymas, jog burbulas kyla, – tikrai ne. Situaciją dar kartą vertinsime rudenį“, – sakė V. Vasiliauskas, pasak kurio, šalyje būtina atidžiai išnagrinėti apmokestinimo klausimą. – Lietuvoje didelė problema yra nelygybė. Tradicinė priemonė šiek tiek paspręsti ar palyginti tą nelygybę yra nekilnojamojo turto mokestis. Todėl aš visą laiką sakiau, kad laikas valstybei pagalvoti apie visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Koks tarifas, koks minimumas neapmokestinamas – čia jau kiti dalykai“.

Butų kainos

Apsilankę populiariuose nekilnojamąjį turtą siūlančiuose interneto portaluose matome, kad senesnės statybos (iki 2000 m.) vieno kambario butą Vilniuje vidutiniškai galima įsigyti už 38 000 eurų Vilniuje, 22 000 eurų Kaune ir 29 000 eurų Klaipėdoje. Dviejų kambarių buto kaina sostinėje vidutiniškai siekia apie 66 000 eurų, o Kaune ir Klaipėdoje – atitinkamai 41 000 ir 48 000 eurų.

Naujos statybos vieno kambario buto vidutinė kaina siekia apie 60 000 eurų Vilniuje, 40 000 eurų Kaune ir 35 000 eurų Klaipėdoje. Už dviejų kambarių butą tikimasi gauti vidutiniškai 86 000 eurų sostinėje ir 76 000 eurų Kaune ar Klaipėdoje.

Šaltinis: „Vakaro žinios“

No Comments

Į ką atkreipti dėmesį renkantis sklypą investicijai

Specialistai skelbimus, siūlančius gyvenamosios paskirties sklypus pirkti ne nuosavo individualaus namo statybai, o kaip investiciją, puikiai prisimena dar nuo 2006 ir 2007 metų. Jie neslepia gana kritiško požiūrio į planą pirkti sklypus kaip alternatyvą indėliui ir nieko juose nedarant tiesiog laukti vertės kilimo.

„Kai kuriais atvejais tokie pasiūlymai gali būti tiesiog sandėlio valymas, bandymas surasti nelikvidaus turto pirkėjų, nes nuo centro nutolusių sklypų, skirtų individualių namų statybai, pasiūla aplink didžiuosius miestus yra tikrai didelė“, – kalba Jurgis Šefleris, pats investuojantis į NT ir vedantis apie tai seminarus.

Pasak jo, brangti linkę tik tie sklypai, kurie nuo centro nutolę santykinai nedidelį atstumą, aplink juos jau yra išvystyti gyvenamieji kvartalai arba greta statomi stambūs komerciniai objektai.

„Tačiau jei kalbame apie plyną lauką ir tik perspektyvą jame įsikurti naujam kvartalui, tokius variantus siūlyčiau vertinti labai atsargiai. Daug tokių sklypų metų metus stovi tušti, o jų vertė tik smunka. Gali būti, kad nusipirkę tokį sklypą kaip investiciją skaičiuosite nuostolius, o ne pelną, nes teks mokėti žemės mokestį, šienauti ir prižiūrėti teritoriją, kad negautumėte baudų už nepriežiūrą, o visa tai kainuoja“, – sako p. Šefleris.

Sauliaus Vagonio, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo, nuomone, nekilnojamojo turto rinkoje visada reikia atsargiai žiūrėti į investicijas, kurių grąža paremta vien tik numanomu turto vertės augimu. Šiuo atveju, namų valdų žemės sklypai ir yra toks turtas, kuris, skirtingai nei butai ar komercinės patalpos, negali jų savininkui generuoti nuomos pajamų, todėl visi investuotojo lūkesčiai susiveda tik į turto (žemės) kainų augimo prognozes.

„Kalbant apie žemės sklypų rinką (namų statybai skirtus žemės sklypus) reikia pastebėti, kad šio turto pasiūla ne tik Vilniaus mieste ir apylinkėse, bet ir kituose Lietuvos didmiesčiuose, yra tikrai didelė, ir gerokai didesnė nei paklausa tokiam turtui, todėl turto pirkėjai šiame segmente tikrai turi iš ko rinktis ir yra gana išrankūs.

Labiausiai turto pirkėjus domina tokie sklypai, kurie yra maksimaliai paruošti namo statybai: t.y., kurie aprūpinti komunikacijomis, turi patogų privažiavimą, yra suformuoti vidiniai kvartaliniai keliai ir bendra infrastruktūra (apšvietimas, aptvėrimas ir kt.). O štai sklypai – „pusgaminiai“ – žemė su nepakeista paskirtimi (pvz., vis dar žemės ūkio paskirties), be patogaus privažiavimo, be infrastruktūros – daug mažiau domina potencialius pirkėjus. Patrauklesni sklypai Vilniuje ir Vilniaus prieigose per pastaruosius du-tris metus brango iki 10-20%. Tačiau gausu ir tokių sklypų, kurie per tą laiką visai nepabrango (būtent tokie neparuošti statyboms sklypai laukuose, be patogių privažiavimų ir be infrastruktūros)“, – teigia p. Vagonis.

Labai svarbu pastebėti, kad žemės sklypų kainos brangimas gali būti nebūtinai susijęs su pačios rinkos pokyčiais, o priklausyti ir nuo kaimynystėje vykstančių procesų.

Šaltinis: “Verslo Žinios”