No Comments

Į ką atkreipti dėmesį renkantis sklypą investicijai

Specialistai skelbimus, siūlančius gyvenamosios paskirties sklypus pirkti ne nuosavo individualaus namo statybai, o kaip investiciją, puikiai prisimena dar nuo 2006 ir 2007 metų. Jie neslepia gana kritiško požiūrio į planą pirkti sklypus kaip alternatyvą indėliui ir nieko juose nedarant tiesiog laukti vertės kilimo.

„Kai kuriais atvejais tokie pasiūlymai gali būti tiesiog sandėlio valymas, bandymas surasti nelikvidaus turto pirkėjų, nes nuo centro nutolusių sklypų, skirtų individualių namų statybai, pasiūla aplink didžiuosius miestus yra tikrai didelė“, – kalba Jurgis Šefleris, pats investuojantis į NT ir vedantis apie tai seminarus.

Pasak jo, brangti linkę tik tie sklypai, kurie nuo centro nutolę santykinai nedidelį atstumą, aplink juos jau yra išvystyti gyvenamieji kvartalai arba greta statomi stambūs komerciniai objektai.

„Tačiau jei kalbame apie plyną lauką ir tik perspektyvą jame įsikurti naujam kvartalui, tokius variantus siūlyčiau vertinti labai atsargiai. Daug tokių sklypų metų metus stovi tušti, o jų vertė tik smunka. Gali būti, kad nusipirkę tokį sklypą kaip investiciją skaičiuosite nuostolius, o ne pelną, nes teks mokėti žemės mokestį, šienauti ir prižiūrėti teritoriją, kad negautumėte baudų už nepriežiūrą, o visa tai kainuoja“, – sako p. Šefleris.

Sauliaus Vagonio, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo, nuomone, nekilnojamojo turto rinkoje visada reikia atsargiai žiūrėti į investicijas, kurių grąža paremta vien tik numanomu turto vertės augimu. Šiuo atveju, namų valdų žemės sklypai ir yra toks turtas, kuris, skirtingai nei butai ar komercinės patalpos, negali jų savininkui generuoti nuomos pajamų, todėl visi investuotojo lūkesčiai susiveda tik į turto (žemės) kainų augimo prognozes.

„Kalbant apie žemės sklypų rinką (namų statybai skirtus žemės sklypus) reikia pastebėti, kad šio turto pasiūla ne tik Vilniaus mieste ir apylinkėse, bet ir kituose Lietuvos didmiesčiuose, yra tikrai didelė, ir gerokai didesnė nei paklausa tokiam turtui, todėl turto pirkėjai šiame segmente tikrai turi iš ko rinktis ir yra gana išrankūs.

Labiausiai turto pirkėjus domina tokie sklypai, kurie yra maksimaliai paruošti namo statybai: t.y., kurie aprūpinti komunikacijomis, turi patogų privažiavimą, yra suformuoti vidiniai kvartaliniai keliai ir bendra infrastruktūra (apšvietimas, aptvėrimas ir kt.). O štai sklypai – „pusgaminiai“ – žemė su nepakeista paskirtimi (pvz., vis dar žemės ūkio paskirties), be patogaus privažiavimo, be infrastruktūros – daug mažiau domina potencialius pirkėjus. Patrauklesni sklypai Vilniuje ir Vilniaus prieigose per pastaruosius du-tris metus brango iki 10-20%. Tačiau gausu ir tokių sklypų, kurie per tą laiką visai nepabrango (būtent tokie neparuošti statyboms sklypai laukuose, be patogių privažiavimų ir be infrastruktūros)“, – teigia p. Vagonis.

Labai svarbu pastebėti, kad žemės sklypų kainos brangimas gali būti nebūtinai susijęs su pačios rinkos pokyčiais, o priklausyti ir nuo kaimynystėje vykstančių procesų.

Šaltinis: “Verslo Žinios”

Komentarai (0)